Alergijos kamuoja ir gyvūnus...

Kasmet pasaulyje daugėja alergiškų žmonių. Alergenai gali būti patys įvairiausi, pradedant maistu ir baigiant žiedadulkėmis. Ar žinojote, kad ši problema aktuali ir gyvūnams? Nuo kokių alergijų dažniausiai kenčia mūsų augintiniai?

Sezoninė alergija

Šiltymečiu ji bene aktualiausia. Daugybė žmonių kenčia nuo alergijos žiedadulkėms, ji gali kamuoti ir šunis bei kates. Deja, naminiai gyvūnai į alergijas linkę labiau nei laukiniai – greičiausiai tai yra atotrūkio nuo laukinės gamtos pasekmė. Kaip ir žmonės, nuo sezoninės alergijos kenčiantys augintiniai gali čiaudėti, kosėti, sloguoti, gali ašaroti jų akys. Vis dėlto kur kas dažniau tokia alergija jiems pasireiškia odos niežuliu – alerginiu dermatitu. Kadangi alergijos simptomus lengva sumaišyti su kitais sveikatos negalavimais, pvz., viršutinių kvėpavimo takų infekcija ar astma, kartais jas atpažinti būna sunku. Padėti tai padaryti gali tai, kad alergijos simptomai išryškėja po kontakto su alergenu, pvz., tam tikrais augalais, jų žiedadulkėmis, o nuo jų pasitraukus pamažu nuslopsta. Įtariant, jog gyvūnas kenčia nuo sezoninės alergijos, būtina apsilankyti pas veterinarą. Esant reikalui jis atliks intraderminį odos testą, kuris padės identifikuoti specifines alergiją išprovokuojančias medžiagas. Patvirtinus alergijos diagnozę gali būti skiriami antihistaminiai vaistai, taikoma imunoterapija, ūmiais atvejais gelbsti steroidiniai preparatai. Taip pat labai svarbu saugoti gyvūną nuo alergenų, tarkime, nevesti į pievą, jeigu joje yra alergiją keliančių augalų.

Maisto alergija

Alergiškų augintinių imuninė sistema reaguodama į tam tikras maisto medžiagas išskiria antikūnus. Dažniausiai alergiją sukelia baltymai, ypač esantys pieno produktuose, vištienoje, jautienoje, žuvyje, taip pat ir kviečiuose. Nors apskritai bet koks maisto produktas gali išprovokuoti alerginę reakciją. Maisto alergija gali pasireikšti įvairiais simptomais, bet dažniausiai atsiranda odos niežulys. Katėms jis būdingiausias galvos ir kaklo srityje, o šunims – šalia  ausų, ant letenų, užpakalinės nugaros dalies, pilvo. Kartais pasireiškia ir dilgėlinė – nudilginimą primenantys odos paraudimai ir sudirgimai, bet, jeigu augintinis yra ilgaplaukis, jos greičiausiai nepastebėsite. Turint maisto alergiją gyvūnui taip pat gali dažnai kartotis odos ir ausų uždegimai arba išsivystyti lėtinės jų formos. Jie jau yra antrinė problema, atsirandanti dėl dažno niežtinčių vietų laižymo, kasymosi bei dėl to atsirandančių odos pažeidimų. Maisto alergija gali pasireikšti ne tik odos sudirgimu, bet ir virškinimo sistemos problemomis: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, dujų kaupimusi. Gali atsirasti įvairių patinimų, dažniausiai snukio srityje. Svarbu prisiminti, kad alergiją gali išprovokuoti net visai maži tam tikro maisto produkto kiekiai, todėl svarbu išaiškinti, kam konkrečiai augintinis yra alergiškas, ir to produkto visiškai vengti jo racione. Tai – pats geriausias kovos su maisto alergija metodas.

Blusų sukeltas alerginis dermatitas

Blusos yra labiausiai paplitęs naminių gyvūnų ektoparazitas. Įsikūrusios gyvūno kailyje jos maitinasi jo krauju. Nors blusų įkandimai nemalonūs nė vienam keturkojui bičiuliui, tačiau, kol šių parazitų nėra daug, diskomfortas būna minimalus arba net nejuntamas. Deja, kai kurie gyvūnai (dažniausiai 1-6 m. amžiaus) alergiški blusų seilėse esančioms cheminėms medžiagoms, todėl jų organizmas į įkandimus reaguoja audringai. Blusų sukelta alerginė reakcija gali pasireikšti tiek staigiai, praėjus vos 15 min. nuo įkandimo, tiek lėtai, praėjus 24-48 val. Būdingas odos sudirgimas, paraudimas, stiprus niežulys. Jei alergišką gyvūną nuolat kandžioja blusos, gali išsivysti lėtinis odos uždegimas, susidaro palanki terpė antrinėms infekcijoms. Prastėja ir kailio būklė: jis praranda žvilgesį, retėja, gausiau slenka, matomos pleiskanos. Kadangi blusų įkandimų sukelta alergija reiškiasi tol, kol gyvūnas turi blusų ir jos jį nuolat kandžioja, jam tai sukelia labai didžiulį kone nepertraukiamą diskomfortą, tad gana dažnai atsiranda ir elgsenos pakitimų: gyvūnas tampa dirglus, neramus, kartais net agresyvus. Gali suprastėti apetitas, atsirasti miego problemų. Įtariant, kad augintinis kenčia nuo blusų sukelto alerginio dermatito, pirmiausiai derėtų vykti pas veterinarą ir neužsiimti savigyda, mat turi būti atmestos kitos odos niežulį sukeliančios ligos. Patvirtinus diagnozę pirmiausiai būtinas blusų išnaikinimas, naudojant tam skirtas priemones. Greičiausiai teks pakeisti ir gyvūno guolį, kruopščiai išskalbti bei išvalyti paviršius, ant kurių jis guli (kilimus, baldus, lovatieses ir kt.), nepamiršti ir minkštų augintinio žaislų. Esant poreikiui skiriami niežulį slopinantys ir uždegimą gydantys vaistai. Išgydžius uždegimą toliau labai svarbu naudoti profilaktines priemones nuo blusų, reguliariai maudyti gyvūną ir stebėti jo kailiuką bei bendrą sveikatos būklę.

Parengė www.petoffice.lt