Atsargiai - puola erkės!

Atšilus orams norisi vis daugiau laiko leisti gamtoje. Čia mielai laiką leidžia ir keturkojai bičiuliai. Tiek šunims, tiek jų šeimininkams smagu išsiruošti į ilgus žygius gryname ore. Tik kad jie neapkarstų būtina prisiminti apsaugą nuo erkių. Jos puola ne tik jus, bet ir jūsų augintinius!

Pabunda anksti

Labai daug žmonių klaidingai įsitikinę, kad erkės pradeda pulti tik tuomet, kai gamta jau kaip reikiant pabudusi ir augalija yra suvešėjusi. Iš tiesų kraujasiurbės po žiemos būna labai išalkusios, tad ilgai nesnaudžia. Erkės atbunda, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 5–7℃. Taigi apsaugines priemones nuo jų reikėtų pradėti naudoti dar kovo pradžioje. Specialistai pastebi, jog šylant klimatui ir vis labiau trumpėjant bei švelnėjant žiemoms, erkių aktyvumo laikotarpis ilgėja, o populiacija auga.

Gali atakuoti ir mieste

Gyvuoja klaidingas įsitikinimas ne tik dėl laiko, kada prabunda erkės, bet ir dėl vietų, kur jos gali atakuoti. Dauguma žmonių šventai įsitikinę, kad kraujasiurbių reikia saugotis tik vykstant į mišką, sodą ar ežero pakrantę – kur nors laukinėje gamtoje. Realybė ta, jog erkės kuo puikiausiai jaučiasi ir miestų parkuose ar kitose žaliose zonose, kur žolė kiek aukštesnė ir nėra reguliariai pjaunama. Jų gali būti net šalia jūsų namų, jeigu aplink yra kokių nors neprižiūrimų žolynų.

Platina pavojingas ligas

Erkės platina pavojingas ligas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Labai svarbu mokėti jas laiku atpažinti.

Babeziozė (piroplazmozė). Ja dažniausiai serga šunys, katėms pasitaiko labai retai. Ligą sukelia erkės perduodami pirmuonys. Jie įsikuria gyvūno eritrocituose ir čia besidaugindami juos ardo. Laiku nepastebėjus babeziozės požymių liga gali būti mirtina. Dažniausiai sergantis gyvūnas karščiuoja, būna vangus, praranda apetitą. Jo gleivinės tampa blyškios ar gelsvos, melsvos, šlapimas – rausvai rudas, padidėja limfmazgiai. Rečiau pasireiškia viduriavimas ir vėmimas. Pastebėjus bent dalį tokių simptomų būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai.

Laimo liga (boreliozė). Ligą sukelia erkių platinamos bakterijos Borrelia burgdorferi. Kaip ir babeziozė, Laimo liga būdingesnė šunims, katėms pasitaiko retai. Įdomu, kad borelijomis yra užsikrėtę iki 85 % šunų, bet tik 3–10 % pasireiškia ligos požymiai, dažniausiai jauniems gyvūnams. Atpažinti šią ligą sunku. Skirtingai nei žmonėms, ant gyvūno odos neatsiranda raudona plintanti dėmė. Apskritai simptomai gali atsirasti tik po kelių mėnesių nuo infekcijos pradžios, tad šeimininkai dažnai būna ir pamiršę, jog augintiniui buvo įsisiurbusi erkė. Ūminei ligos formai būdingi tokie simptomai: karščiavimas, apetito sumažėjimas, apatija, bendras silpnumas, limfmazgių padidėjimas, šlubavimas (dėl sąnarių uždegimo). Sunkesniais atvejais galimas inkstų nepakankamumas, širdies, nervų sistemos ligos.

Erlichiozė. Skirtingai nei dviejų pirmų aptartų ligų atveju, ši didelį pavojų kelia ne tik šunims, bet ir katėms. Ligą sukelia erkių platinamos bakterijos, dažniausiai Ehrlichia canis. Neretai erlichiozė pasireiškia kartu su babezioze. Sergant erlichioze bakterijos atakuoja gyvūno leukocitus ir per kraują plinta į įvairius vidaus organus. Liga klastinga, mat simptomai pasireiškia ne iš karto – kartais praeina keliolika dienų, kartais ir keli mėnesiai. Būdingi šie požymiai: karščiavimas, apatija, apetito praradimas, padidėjęs troškulys, svorio kritimas, vėmimas, šlubavimas, traukuliai, išskyros iš nosies bei akių, galūnių tinimas. Įdomu, kad netaikant gydymo simptomai po kurio laiko praeina, bet tai nereiškia pasveikimo. Infekcija tampa lėtine bei tarpsta tylomis ir arba gyvūnas pasveiksta savaime, arba liga sukelia negrįžtamus pakitimus organizme, galinčius baigtis mirtimi.

Anaplazmozė. Dažniausiai serga šunys, ligą įprastai sukelia bakterijos Anaplasma phagocytophilum. Tam, kad jos patektų į gyvūno organizmą, erkė turi būti įsisiurbusi ilgiau nei 24 val. Susirgimas panašus į erlichiozę, tik lengvesnis. Bakterijos puola baltuosius kraujo kūnelius. Anaplazmozė pasireiškia karščiavimu, apetito stoka, vangumu, vėmimu, viduriavimu, blužnies padidėjimu, nelanksčiais, skausmingais sąnariais. Kartais pastebimas šlubavimas, nerviniai sutrikimai. Sudėtingais atvejais gali pasireikšti traukuliai, vystosi anemija. Būna, kad negydomi gyvūnai pasveiksta savaime ir įgauna imunitetą.

Kaip apsaugoti?

Šimtaprocentinės apsaugos nuo erkių ir jų platinamų ligų nėra. Visgi veterinarijos vaistinėse gausu priemonių, kurios atbaido šias kraujasiurbes. Populiariausi ir veiksmingiausi yra specialūs tirpalai, lašinami ant gyvūno sprando, tabletės, kurias augintinis turi suėsti, bei antkakliai. Taip pat paklausūs specialūs pakabukai, eteriniai aliejai, bet jie turėtų būti naudojami tik kaip papildoma, o ne pagrindinė apsaugos priemonė. Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams yra sukurta trumpalaikį poveikį turinčių erkes ir kitus parazitus atbaidančių purškalų. Prieš įsigyjant konkretų gaminį reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, mat būtina atsižvelgti į gyvūno svorį, amžių. Skiriasi ir preparatų veikimo laikas. Ne mažiau už apsaugines priemones reikšmingas jūsų pačių pastabumas: kiekvieną kartą grįžus iš lauko, ypač buvus gamtoje, derėtų atidžiai apžiūrėti augintinio kailį. Galbūt pavyks pastebėti dar nespėjusias įsisiurbti kraujasiurbes ar bent jau jas kuo greičiau ištraukti.

Straipsnį parengė www.petoffice.lt