Gyvūnai – ne tik draugai, bet ir gydytojai

Turbūt dažnas esame girdėję, kad katės tariamai glaudžiasi prie negaluojančios šeimininkų kūno vietos ir taip gydo. Tikėti tuo ar ne, kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau mokslo pasaulis jau seniai neabejoja gyvūnų terapinėmis galiomis. Gydomaisiais tikslais gali būti pasitelkiama įvairiausių gyvūnų pagalba, bet šįkart aptarkime pačias dažniausias gyvūnų terapijos rūšis.

Kaniterapija: amsinčių bičiulių pagalba

Kaniterapija vadinamas alternatyvus ar pagalbinis reabilitacijos būdas, kai tam naudojami specialiai paruošti šunys. Šiuo būdu gali būti sprendžiamos tiek fizinės, tiek emocinės sveikatos problemos. Kaniterapija tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ji taikoma esant įvairioms sveikatos problemoms – tiek turint fizinę negalią, tiek sergant psichinėmis ligomis, tiek esant socializacijos, raidos problemoms ir kur kas plačiau. Šunų terapijoje dalyvauja nemaža komanda: be šunų yra psichologas, kinologas bei medicinos specialistas. Specialistai stebi žmogaus reakciją ir pagal tai parenka tinkamas metodikas bei užsiėmimo trukmę. Dažniausiai pirmojo užsiėmimo metu šuo tyrinėjamas per atstumą – kaip atrodo, juda, kokius garsus ir kvapus skleidžia... Vėliau gyvūnas liečiamas, glostomas, galiausiai pagal galimybes su juo įsitraukiama į žaidimus, fizinę veiklą. Įtraukdamas į bendrą veiklą šuo ne tik skatina judėti, atlikti tam tikrus reabilitacijos procesui svarbius judesius, bet ir skatina komunikaciją, sprendžia įvairias socialines baimes, moko sutelkti dėmesį ir kitų svarbių įgūdžių. Įrodyta, kad bendraujant su šunimis organizme kinta hormonų pusiausvyra, mažėja nerimas, gerėja nuotaika ir pasitikėjimas savimi. Teigiamai veikiama ir širdis bei kraujotaka: žemėja kraujospūdis, susinormalizuoja pulsas, kartu subalansuojamas ir kvėpavimo ritmas. Kaip rodo australų mokslininkų atliktas tyrimas, šunų auginimas net mažina infarkto bei insulto riziką, o jiems ištikus padeda greičiau atsigauti.

Hipoterapija: magiškas laikas su žirgais

Hipoterapija – tai alternatyvus gydymas naudojant žirgus. Ši terapijos rūšis dažniausiai pasitelkiama  gydant fizinius negalavimus, nors turi ir psichoterapinį poveikį. Jojant žirgo judesiai iš žmogaus organizmo reikalauja atsakomųjų veiksmų, kurie kone identiški tiems, kurie atliekami einant. Be to, žirgas vienu metu sukelia kompleksą ritmiškų judesių, ko negalėtų atlikti joks kineziterapeutas. Tai labai svarbu funkciniam judėjimo įgūdžių atkūrimui ar išmokimui. Hipoterapija gali būti taikoma esant įvairioms problemoms: sergant cerebriniu paralyžiumi, esant raumenų distrofijai, ortopedinėms problemoms, sensorikos sutrikimams, potrauminėms būklėms, taip pat ir sergant psichinėmis ligomis, turint smegenų traumų, raidos ir mokymosi sutrikimų bei kt. Teigiamai veikia ne tik judesys, bet ir žirgo kūno skleidžiama šiluma, kuri mažina spastiką. Kur dar psichologinė nauda: ryšys su žirgais suteikia gerų emocijų, didina pasitikėjimą savimi, gerina socialinius įgūdžius, leidžia atsipalaiduoti. Kaip ir kaniterapijos atveju, taip ir čia draugystė su žirgu mezgama pamažu. Viskas prasideda nuo jo paglostymo, prisiglaudimo, pavaišinimo skanėstu. Pacientas ant žirgo sodinamas tik tada, kai pripranta vienas prie kito. Jeigu žmogaus būklė sunki ir negali savarankiškai išsilaikyti ant gyvūno, kartu su juo į balną sėda specialistas. Jojimas vyksta įvairiai: vieni tik vedami ant žirgo, kiti mokosi jį patys valdyti. Nulipus nuo žirgo, viskas nesibaigia. Reikia gyvūnui padėkoti, jį paglostyti, pavaišinti.

Egzotiškoji delfinų terapija

Delfinų terapija kaip pagalbinis gydymo metodas pasaulyje taikoma jau per 40 metų. Egzistuoja dvi jos sampratos. Rusiška mokykla remiasi prielaida, kad delfinų skleidžiamas ultragarsas nuskaito kūne esančius sutrikimus ir dėl to organizme vyksta teigiami pokyčiai. Vakarų mokykla, kuriai priklauso ir Lietuvos jūrų muziejus, remiasi tuo, kad bendravimas su delfinais veikia psichoemocinę būseną. Gerėjant pastarajai, gerėja ir fizinė sveikata. Dažniausiai delfinų terapija taikoma vaikams, nors tikrai tinka ir suaugusiems. Negalavimai gali būti patys įvairiausi: Dauno sindromas, autizmas, raidos sutrikimai, mikčiojimas, cerebrinis paralyžius, net onkologiniai susirgimai... Terapijos seansą vedantys specialistai stengiasi, kad jo metu tarp žmogaus ir delfino užsimegztų ryšys. Viskas prasideda nuo kuklios pažinties, prisilietimų, apsitaškymų vandeniu ir baigiasi artimu kontaktu – žaidimais, bendru pasiplaukiojimu (jeigu tai tik leidžia paciento galimybės). Didelę iniciatyvą padėti žmogui rodo ir patys delfinai, mat tai yra neįtikėtinai socialūs gyvūnai. Net laukinėje gamtoje jie bendrauja su žmonėmis, yra daugybė istorijų, kaip jūroje patekusiems į nelaimę išgelbėja gyvybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad bendravimas su delfinais ne tik pakelia nuotaiką, slopina stresą, bet ir gerina kognityvines funkcijas: padeda lengviau koncentruoti dėmesį, stiprina atmintį, gerina naujos informacijos įsisavinimą, stiprina komunikacinius gebėjimus ir net padeda įveikti sunkią depresiją.

Parengė www.petoffice.lt